Eiti savo keliu

Būna, jaučiamės lyg išsunkti, tarsi prasidėjo mūsų juodoji atkarpa. Nesiklosto ko besiimtume – persekioja nemalonumai, pykstame, pametame pirštines, kaltiname, vėluojame į susirinkimą, ar supainiojame laiką, susimokame baudą ar kitaip nukenčiame.

 
Tai nereiškia nieko kito, kaip tik – ženklas, kad nusimušėme nuo savojo kelio, kad darome kažką ne taip arba ne ten, ne su tais žmonėmis.
Mes kapstomės, ieškome, bandome dar ir dar kartą, dedame gigantiškas pastangas. O, būna, kad užtenka tik sustoti, pastebėti, kas vyksta iš šalies – ir netrukus pamatai KITAIP.
Užtenka atsisveikinti su kuriuo nors iš senųjų įpročių – kovoti, reguliuoti, reikšti savo nuomonę, gelbėti ar pamokslauti. Išmoksti tiesiog nuoširdžiai būti savimi –  pajausti savo tikruosius troškimus, įsivardinti baimes, nerimą ar pripažinti ko nemoki.
Tiesiog vėl atsiduri savo kelyje – jauti save, pastebi supančius žmonėmis, matai realias situacijas ir atsiranda suvokimas, kaip judėti toliau. Tu ištrūksti iš savo susikurto scenarijaus, kur viskas turi vykti, kaip sugalvojai, kaip žinai ir tikiesi, bet jau patyrei, kad tai apgaulingas, varginantis kovos kelias. Kovos su savimi ir visais, kas prieštarauja iliuzijai.
Tai mūsų pamokos, mokančios save išgirsti ir pažinti savo tikruosius troškimus ir tikslus. Tai ženklai, kad gyvenome ne savo, o iliuzinį sukonstruotą gyvenimą, kuriame nėra vietos sau.
Kaip susiprasti? Kai būna sunku, kai jaučiatės išsunkti ar nusimušę – paklauskite savęs KO AŠ NORIU, KAS MAN SVARBU? Tai pirmas žingsnis.

Mes save pažįstame per santykį su kitais, per bendravimą, per savo poelgius, o labiausiai – per skausmą.

Jei ir toliau neįsiklausome ir tęsiame užsispyrę žygį prieš save – susergame. Tai neišvengiama – vidiniai, neišreikšti konfliktai būtinai prasiverš į fizinę realybę, į kūną, kaip dar vienas raginimas – sustok.
Kai išduodame patys save, prarandame tai, kas mums iš tiesų yra brangu.
Visi patyrėme jausmą, kai eini savo keliu – pati Visata tau padeda, nėra neįveikiamų kliūčių, ateina reikalingi žmonės, susidėlioja situacijos, net lydi šviesoforų žalia šviesa. Tu neturi problemų, tik užduotis, kurios tave augina ir visada kartu yra energija, kuri padeda kurti. Jokio išsekimo, jokios tuštumos, jokio nusivylimo tik kūryba, įkvėpimas, jėga ir energija.

Tu esi šioje žemėje tam, kad eitumei savo keliu, lengvai ir su įkvėpimu kurdamas savo gyvenimą.

Dar kartą , taip paprastai ir aiškiai – visi esame viena, ir tik per kitus matome, pažįstame save, kaip ir visata tyrinėja save per kiekvieną mūsų. Užtenka stebėti.
Alan Watts & David Lindberg / Are You Really The Universe?