Santykiai kuriami drauge, pradėkime nuo savęs

Mus supa mūsų pačių atspindžiai

Ar norite jaustis laimingi, ar norite kurti darnius santykius, mėgautis buvimu drauge? Tai gal pagaliau atsisukite į save! Santykiai kuriami drauge. Pastebėkite savo elgesį su partneriu, vaikais, tėvais, draugais, kolegomis, atkreipkite dėmesį apie ką galvojate, dėl ko nerimaujate, kokius jausmus jaučiate kai esate su kitais.

 

Kito akyje ir krislą mato, o savo – nė rąsto.

 

Tačiau dauguma esame įpratę pirmiausia pastebėti kitą. Kritikuojame savo partnerį, mat jis neatitinka mūsų lūkesčių, neatspėja mūsų nuotaikų, ir iš viso, yra visai ne toks. Ką jau kalbėti, kaip dažnai girdžiu priekaištus tėvams dėl nelaimingos vaikystės, kaip tėvai neišmokė, nesuteikė ko nors, nerodė norimo pavyzdžio ir pan. Ir aišku, mes esame pasirengę pamokyti, nesvarbu, kad neprašo ir pasiskųsti, kokia neteisybė, kaip mūsų nesupranta, nevertina, nemyli …

Žodžiu, labai patogus atsakomybės perkėlimo įprotis, kuris, deja, niekur neveda ir tikrai laimės nesuteikia. Mums nemalonu ir dažnai skausminga pripažinti, kad patys esame pikti, nekenčiantys, bailiai… todėl mes vengiame tokio atvirumo, mes slepiamės ir dangstomės kaip išmanome. Daug lengviau ir neskausminga – pamatyti kitame, kas man nepatinka. O kur dar mūsų minčių įkrova, kai iš anksto nusiteikiame ir programuojame negatyvą su savo “jis visada vėluoja”, “jie niekada nesusitvarko” ir tt.  Apie mintis skaitykite

 

Kokia išeitis ir Ką daryti?

 

Išeitis – paprastas metodas  – susierzinimo, pykčio akimirką, kai jau jaučiate tuoj pratrūksite, arba ir po eilinio konflikto,  pažiūrėkite į save ir atvirai sau atsakykite:

  • Ką aš jaučiu/ jaučiau, kokia tai buvo emocija?
  • Kodėl tai jaučiau, kokia kito savybė ar reakcija tai iššaukė?
  • Iš kur tai kyla, kokia mano asmeninė patirtis?

 

Dažnai tai ir bus atsakymas apie jus. Man nepatinka tas išgyvenimas ar savybė manyje, nuo jos aš ir bėgu, ir santykiai su žmogumi, nesvarbu, ar tai partneris, ar kolega, ar tėvai nukenčia.

Visa paslaptis – kitas yra veidrodis ir parodo mane. Tą mano atspindį, kurį aš atstūmiau, kurio nenoriu priimti, kuris man nepatinka. Tačiau kuo labiau mes neleidžiame sau pripažinti, kad esame tingūs, kad bijome, kad žiauriai pykstame ir nekenčiame, kad nepakeliame kritikos ir tt., tuo daugiau būtent tokias savybes matysime kituose, pritrauksime tokias situacijas, ir tuo stipriau patirsime tokius išgyvenimus. Taip galime visiškai sugriauti bet kokius santykius ir save.

Tačiau, kai tik atrasiu, įsivardinsiu ir išlaisvinsiu savo užslėptus jausmus ar savybes, tai manęs daugiau nebeerzins, to nebeliks mano aplinkoje.

 

Kaip tai veikia?

 

Įsitikinau, kaip tai veikia iš daugybės asmeninių patirčių ir klientų pasidalinimų. Pavyzdžiui, mane labai erzino, kai kiti kritikuoja, nesvarbu –  valdžią, filmą, kaimyną… Aš būtinai įsiveldavau ar oponuodama, ar stengdamasi pakreipti pokalbį kita tema. Rezultatas – ginčai, nuovargis, bloga nuotaika, o tokių kritikų vis intensyvėjo mano aplinkoje. Tačiau, kai supratau, kad viduje negaliu pakęsti kritikos sau, prisiminiau, kad patyriau labai skausmingų išgyvenimų, kai mane kritikavo. Aš išsilaisvinau iš tos kritikos ir manęs tai daugiau nebeerzina, ir jos žymiai mažiau girdžiu.

 

Partneris – geriausias ir skaudžiausias mokytojas, tačiau kai tik išmokstame savo pamokas – mes išsilaisviname ir atsiveriame laimei.

 

Ko mes norime – nuoširdžių santykių, kuriuose tiesiog galėtume ilsėtis, jausti ramybę ir laisvę, kur galėtume augti, kurti ir mėgautis gyvenimu. Orientuokimės į tai, ko norime ir būkime nuoširdūs, atviri pirmiausia sau. Mums rinktis, ar norime dėl to pasistengti ir kitas čia ne prie ko.

 

Balandžio mėnesį kviečiu prisijungti į mokymų ciklą – Kaip kurti darnius santykius su savimi ir aplinkiniais, kaip mėgautis ir jaustis laiminga. Skaitykite daugiau