Ką duoda malonumas, kaip jį patirti ir mėgautis gyvenimu.

Malonumas – gyvenimo skonis

 

Žavu, kai žmogus mėgaujasi, tai labai patraukia, negali nusukti akių, tai spindi palaima ir tarsi kartu kviečia pasinerti į malonumą. Stebi, kaip su pasigardžiavimu ragauja skanėstą, kaip visu kūnu išreiškia pasitenkinimą ir malonumą; pajauti ledus ant liežuvio galo, bangų mūšą ausyse, vaiko prisiglaudimą – akimirka kaip visas gyvenimas.

 

Palaima ateina lėtai, kai panyri į akimirką.

 

Viena mano mylima pažįstama šešiasdešimtmetė kurį vakarą pasakojo, kaip ji nusipirko paragauti tokį nedidelį gabalėlį pelėsinio sūrio vynuogių lapuose: “tokį minkštą, šilkinį, burnoje tirpstantį gabalėlį”. Ir taip pasakoja, tarsi visu kūnu išgyvena tą pasimėgavimo prisiminimą – akys nušvinta, veidas atsipalaidavęs, atlošta galva, tiesūs pečiai, grakštūs rankų judesiai. Tokia gyvenimo meile pulsuojanti moteris. Ji nuostabi, ji pati visas malonumas. Ir daugelį dalykų ji pasakoja būtent taip – įsijautusi tarsi vėl ir vėl pasinerdama į tą malonumą. Taip ir norisi tą moterį kuo nors dar pavaišinti, kur nors pakviesti, pasiūlyti, padovanoti gal net visą pasaulį. Juk ji pajus, išjaus ir išgyvens visą grožį, skonį ir malonumą. Ar galima tokios moters nemylėti?

Taip, malonumo pajautimas labai moteriška; lėti, svajingi judesiai, plaukiantys žodžiai – žavu. To nesuvaidinsi, tačiau galima išmokti, arba tiksliau, prisiminti. Ir malonumas tai – ne tik juslinių poreikių patenkinimas, tai – gyvenimo visumos skonio ragavimas. Skaitykite: http://www.daliabuti.lt/meile-sau-nuo-jos-viskas-prasideda/

Pradėkime nuo paprasčiausio – mokykimės atkreipti dėmesį, kas po nosimi, ką aš regiu, darau, uodžiu, su kuo bendrauju – pastebėti ir neskubėti. Tai tas stebuklingas būti čia ir dabar. Palaipsniui imsite jausti atsipalaidavimą, priėmimą, tiesiog jausti savo vidumi – tai yra su manimi, tai yra manyje. Tada gyvenimas praturtėja, prisipildo visomis prasmėmis ir galimybių mėgautis vis daugiau.

Bet juk niekam neturime laiko – net arbatos puodeliui, tiek visko nutinka, tiek reikia suspėti, tiek sureguliuoti, padaryti, išsiųsti, atsakyti, kokie dar malonumai – sakysite. Mums rinktis, tai mūsų gyvenimas, ir mes viską galime suderinti, persijungti, apjungti – jei tik norime. Yra skirtumas, ar mes subersime komandas ir taisykles vaikams, ar pirmiau paklausime apie jų dieną, sustosime ir pajausime, kokia ta diena buvo jam ir man.

Tas malonumas gyvenimo – kiekvieno gūsio pajautimas, kiekvieno kąsnio išragavimas, nors ir sūrios bangos purslais į veidą ar smiltimis į akis, svarbu, ką įžvelgsi. Mokaisi sustoti, pastebėti, pajausti. Tai visi turime, patys renkamės, kiek sau leidžiame. Tai dar viena gyvenimo spalva, dar vienas skonis.