Vaikai mūsų mokytojai

Kas motyvuoja vaikus

 

 

Prisiminkite save, kai buvote vaikai, kokio bendravimo, kokio santykio su tėvais norėjote? Suteikite tai savo vaikams. Beje, Mes ir dabar esame vaikai savo tėvams. Daugiau apie santykius su tėvais skaitykite

Prisimenate: “Aš čia dėl tavęs stengiuosi, o tu …”. O gal liko jūsų neišrėktas: “Ar tu manęs klausei, ko AŠ noriu?”. Kaip dabar elgiatės su savo vaikais?

 

Vaikus motyvuoja, kai paisoma jų nuomonės.

 

Stebuklingas klausimas – KO TU NORI? KAIP NORI? – kuo daugiau klausite, tuo malonesnis bus santykis ir kartu mokysite vaiką atsakomybės ir nuoseklumo, tikslų siekimo. Jis pasirinko, jūs susitarėte ir taip elgiatės. Vaikui svarbu, kad jūs klausiate ir išgirstate jo nuomonę. Nebūtina sutikti, galima diskutuoti ir rasti kompromisą – ABIEM tinkamą sprendimą.

Kiek nuoseklus būsite jūs, tokie bus ir vaikai. Jei jūs laikotės žodžio, tai ir jie stengsis.

Aišku, nereikia perlenkti, juk vaikystė yra ir nerūpestinga, žaisminga ir lengva. O vaikams būtina tėvų ir artimųjų parama, palaikymas, ir paguoda. Kai vaikai žino, kad prireikus – pagalba yra, tai suteikia saugumo veikti ir spręsti, tai augina pasitikėjimą, kurio taip reikia visą gyvenimą.

 

Sėkmė – geriausia motyvacija

 

Taip, sėkmės skonis, skatina veikti toliau, imtis užduočių, siekti. Tačiau kelias į sėkmę duobėtas.

Pirmiausia duokite vaikui laiko ir pasitikėkite, kad jam pavyks.  JEI TIK NORI – GALI. Yra skirtumas – palaukti, kol vaikas paprašys pagalbos, ir pačiam siūlyti sprendimus, patarinėti ir komentuoti.

Labai svarbu mokyti vaiką mėgautis procesu. Kaip mokyti – pirmiausia patiems taip elgtis. Dėl tikslo dedame pastangas, galime pasiteirauti, kaip sekasi. Jei procesas sunkus, vėl klauskime, o ko tu nori? Palaikykime tą norą. Jei nori lengvai ir linksmai – puiku, kaip tai susikurs, kas jam padės? Svarbu, kad pats vaikas ieškotų atsakymo, jis tikrai ras sprendimą.

Mes suaugę viską jau praėjome, ir mokyklas baigėme ir t.t. – tai ar reikia įrodinėti, kad viską žinome? Vaikams mes ir taip autoritetai, ir, paradoksas, tuo galingesni, kuo daugiau pasitikime ir suteikiame laisvės vaikams.

O be to – bingo – mes turime daugiau laiko sau. Ir tai faktas, tik leiskime sau tai. Ir visada tinkamas metas pradėti tai, ko ir kaip nori.

 

Norų, tikslų formulavimas

 

Pastebėjote, vaikai pilni visokių norų. Padėkite jiems tikslingai siekti, ko nori jau dabar.

Ką tu pats gali dėl savo noro padaryti? Jeigu kažko labai nori – nuo ko pradėsi?

Beje, šie klausimai labai tinka, kai vaikai kalba, kuo bus užaugę. Ateities aktorės, policininkai ir keksiukų kepėjos susimąsto ir ima atardinėti, ką jau dabar imsis daryti dėl savo būsimos profesijos. Nupiešia kavinės interjerą, aptaria reklamą, uniformą. Jei nori būti aktorė, tai jau dabar nusprendžia pratintis prie auditorijos. Visa tai labai tikra ir atneša vaikams daug gerų emocijų ir pasitikėjimo.

 

Užduodami vaikui klausimus, parodome pagarbą vaiko asmenybei, ugdome jo savivertę ir pasitikėjimą, mokome ieškoti sprendimų.

 

Stebėkite savo santykį su vaikais, ko jūs norite ? – tvarkingų daiktų, gerų pažymių ar laimingo žmogaus?  Prisiminkite tai. Kai žinai, ko nori savo vaikui, smulkmenos nubyra ir žvilgsnis lengvėja.

 

Vaikai – mūsų mokytojai

 

Kada STEBĖJOTE savo vaikus, atsipalaidavę mėgavotės vaizdu? Ką pamatote, kai žiūrite jiems į akis?

Tokie paprasti dalykai atveria daug naujo ir žavaus, tai pripildo ir apjungia.

Kiek mes išmokame dėl, iš savo vaikų? Kasdien nauji rebusai, naujos užduotis, kaip pasiekti, ko norime, kad būtų į gera, ką daryti, kad susitartume ir tt. – neišsemiama saviugdos mokykla.

Tačiau galime mokytis ir tik stebėdami – lengvumo ir žaismingumo, kaip gali būti smagu valyti vonią su šokiu ir daina, koks tai malonumas plauti grindis, kai aplink ledkalniai.

Kaip galima nudžiugti, pamačius kitą žmogų ar gavus dovanų sąsiuvinį su Tuo kačiuku. Tokios tikros emocijos sušildo ir įkvepia, ir norisi dar ir dar dovanoti. Ar patys mokame nuoširdžiai priimti, padėkoti?

Mokykimės iš vaikų koncentracijos ir atsidavimo, kaip susikaupus galima statyti miestą, žaisti, lipdyti, karpyti, kad aplinkui viskas pradingsta. Tai labai vertingas įgūdis siekiant savų tikslų.

Ir kaip vaikams gera žinoti, kai tėvai iš jų kai ko pasimoko. Atkreipkime į tai dėmesį. Padėkokime savo vaikams už tai, kad jie yra.